Biografija
Arkivyskupą Jurgį Matulaitį (1871–1927) – vieną iškiliausių XIX–XX a. sandūros asmenybių – bičiulis vysk. Pranciškus Būčys apibūdina taip: „Iš tėvų gavo sveiką kūną su dideliais gabumais ir sveikus dorovės pamatus. Gimnazija jį patraukė į mokslą. Kentėjimai užgrūdino būdą ir sustiprino darbštumą. Seminarija nustatė katalikiškąją pasaulėžiūrą ir išmokė branginti kultūrines vertybes, Akademija išugdė tobulybės troškimą savo asmens ir visuomenės gyvenimui, Fribūras iškėlė į pasaulinės kultūros geruosius plotus.“
Jurgio Matulaičio veikla ženkliai prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir visuomenės raidos pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais. Vilniaus vyskupo pareigų laikas (1918–1925 m.) buvo paženklintas nuolatinių politinių ir tautinių nesutarimų bei perversmų, dorodamasis su jais naujasis vyskupas rodė pagarbos visoms tautoms ir ištikimybės Bažnyčiai pavyzdį, ne kartą užkirto kelią smurtui. 1925 m. tapęs apaštaliniu vizitatoriumi, siekė įtvirtinti Bažnyčios laisvę Lietuvoje. Jo pastangomis buvo suformuota Lietuvos bažnytinė provincija ir parengtas konkordatas tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto. Arkivyskupas Jurgis šią misiją atliko labai sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis, reikalavusiomis ypatingos išminties ir pasišventimo.
Arkivyskupas aktyviai veikė ne tik diplomatijoje, bet ir Bažnyčios viduje – rūpinosi vienuoliniu gyvenimu: atnaujino beišnykstančią marijonų vienuoliją, įsteigė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų ir Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų vienuolijas, pakvietė į Lietuvą Amerikoje įsikūrusias Šv. Kazimiero seseris ir kt. Kaip sociologas suvokė, kad apaštalinės vienuolinės bendruomenės gali atliepti visuomenės, išgyvenančios karo pasekmes, reikmes, kurioms patenkinti besikurianti valstybė neturi priemonių. Arkivyskupą galima apibūdinti kaip pirmąjį sociologijos ir Bažnyčios socialinio mokymo profesionalą Lietuvoje. Organizuodamas socialinius kursus Lietuvoje bei dėstydamas Petrapilio dvasinėje akademijoje jis darė lemiamą įtaką didelei daliai Lietuvos šviesuomenės.
Svarbiausi gyvenimo įvykiai
Jurgis Matulaitis gimė
Balandžio 13 d. gimė Lūginės kaime, netoli Marijampolės. Jauniausias iš aštuonių vaikų. Pakrikštytas Jurgio Boleslovo vardu Marijampolės parapijos bažnyčioje. Būdamas trejų neteko tėvo, o dešimties – ir motinos.
Pradžios mokykla
Pradėjo lankyti pradžios mokyklą Marijampolėje. Mokėsi vidutiniškai ir dažnai dėl ligos praleisdavo pamokas.
Gimnazija
Brolio Andriaus parengtas, išlaikė egzaminus ir buvo priimtas į Marijampolės berniukų gimnaziją. Po ketverių metų dėl ligos – beprasidedančios kaulų tuberkuliozės – turėjo nutraukti mokslą gimnazijoje. Dirbo šeimos ūkyje, skaitė ir meldėsi.
Mokslai Kielcuose
Pusbrolio Jono pakviestas, išvyko į Lenkiją, į Kielcus, kur mokėsi privačiai, gydėsi ir ruošėsi stojamiesiems egzaminams į kunigų seminariją, stiprino dvasinį gyvenimą ir brandino apsisprendimą tapti kunigu.
Kunigų seminarija
Įstojo į Kielcų kunigų seminariją. Po dvejų metų caro valdžiai uždarius seminariją, perkeltas studijuoti Varšuvos kunigų seminarijoje. Studijų draugams krito į akis nepaprastas naujojo studento protas ir supratingumas, ypatingi gabumai, dvasinė branda.
Petrapilio dvasinė akademija
Išsiųstas studijuoti į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią po ketverių metų baigė aukščiausiais įvertinimais kaip primus inter primos summa cum laude (kaip pirmasis iš pirmųjų su aukščiausiu pagyrimu, lot.).
Įšventintas kunigu
Kovo 12 d. Petrapilio Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo prokatedroje įšventintas diakonu, o lapkričio 20 d. įšventintas kunigu dvasinės akademijos koplyčioje ir ten pat aukojo pirmąsias šv. Mišias.
Teologijos daktaras
Fribūro universitete, Šveicarijoje, studijavo filosofiją ir teologiją. Apgynė dogminės teologijos darbą „Rusų teologų mokymas apie pirminio teisumo būklę“, kuriam vadovo profesorius Albertas Vaisas, ir gavo teologijos daktaro laipsnį.
Dėstytojas, ugdytojas
Dėstė Kielcų kunigų seminarijoje kanonų teisę, lotynų kalbą, liturgiką. Po metų – dar filosofiją. Paskaitos gyvos, praktiškos, įdomios. Rašė straipsnius spaudai, išleido savo doktorato darbą.
Socialinė veikla
Pradėjo sielovadinę ir socialinę misiją tarp darbininkų Varšuvoje; su kun. Marceliu Godlewskiu ir kitais organizavo Krikščionių darbininkų sąjungą. Vadovavo kunigų dvasinio ugdymosi grupelei, padėjo kapucinui t. Honoratui Koźmińskiui vadovauti įvairioms slaptoms vienuolinėms bendruomenėms.
Petrapilio dvasinė akademija, vicereketorius
Petrapilio dvasinėje akademijoje pradėjo dėstyti sociologiją ir teologiją. Po poros metų perėmė vadovavimą Dogminės teologijos katedrai, o dar po trejų – paskirtas vicerektoriumi.
Socialiniai kursai Kaune
Skaitė paskaitas trijų dienų socialiniuose kursuose Kaune – net tris pranešimus iš septynių. Kursuose dalyvavo apie 200 žmonių, iš kurių apie 140 buvo kunigai, o antrąją dieną klausytojų skaičius išaugo iki 350, tarp jų – daug darbininkų.