Liudiju apie stebuklingą išgydymą. Tai įvyko per palaimintąjį Jurgį Matulaitį.

Susirinkome gražioje Marijampolės bazilikoje. Daugeliui mūsų ši bazilika yra tarsi namai. Tai ypatinga Lietuvos vieta: čia ilsisi palaimintasis. Visas jo gyvenimas buvo atsakas į Evangeliją. Jėzus sakė: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies.“ Šiandien ateiname prie šių relikvijų. Ateiname ne tik tam, kad prisimintume palaimintąjį. Ateiname padėkoti už tūkstančius malonių. Jo užtarimu ant šio miesto, ant kiekvieno iš mūsų liejasi malonės.

Norime paklausti: kaip jis įveikė negalią? Kaip nešė ligos jungą? Kaip išgyveno sunkius laikus? Kaip jam pavyko išlaikyti tokią nepaprastą vidinę ramybę?

Pirmajame skaitinyje (Zch 9, 9), kurį ką tik išgirdome, pranašas Zacharijas kalbėjo apie karalių. Šis karalius atvyko ne karo vežimu – jis atjojo ant asilo. Tai visiško pasitikėjimo Dievu simbolis. Tai pasitikėjimas Dievu, o ne karine galia.

Palaimintasis Jurgis gimė netoliese, Lūginės kaime. Nuo vaikystės jis pažinojo vargus, buvo našlaitis. Kovojo su kaulų tuberkulioze, skausmas jį lydėjo iki pat gyvenimo pabaigos. Galėjo skųstis, užsidaryti savyje, tačiau jis pasirinko nuolankiojo karaliaus kelią. Jis prašė Viešpaties malonės nebijoti jokio vargo, jokio sielvarto, jokio pažeminimo ir visa darė Jo šlovei, Bažnyčios labui.

Viešpats yra pirmasis malonės šaltinis, ir palaimintasis Jurgis, dėkodamas už nuolankumo dovaną, duoda mums pamoką. Dievo malonė neteikiama išdidžiai širdžiai.  Ji liejama tiems, kurie ištikimi tiesai. Palaimintasis, stovėdamas prieš Dievą, kliovėsi savo silpnybe.

Šiandien šventasis Paulius mums sako: „Jūs negyvenate ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.“ Jurgis Matulaitis gyveno būtent taip. Jis visiškai atsidavė Šventajai Dvasiai. Jis išgelbėjo marijonų vienuoliją: ją atnaujino ir slapta reorganizavo. Tai darydamas, jis rizikavo savo laisve ir gyvybe.

Vėliau jis tapo Vilniaus vyskupu. Jis stiprino ir statydino Bažnyčią Lietuvoje, tai darė labai sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis.

Mes dažnai jam dėkojame už pagalbą, dėkojame už užtarimą. Bet šiandien padėkokime jam už drąsą. Jis mums suteikė drąsos gyventi Dvasia. Jis sakydavo: „Įsiveržkite, kur tik galite... Dirbkite Kristui ir Bažnyčiai.“

Mes esame gavę tiek gero. Ar turime tiek pat uolumo? Ar turime tiek pat drąsos? Ar mums rūpi visa Bažnyčia? Ar dėkingumas perkeičia mūsų gyvenimus? Ar jis tėra akimirksnio džiaugsmas? Jėzus sakė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti.“ Ši bazilika yra vieta, kur Jėzaus žodžiai išsipildo. Daugelis yra palikę savo naštas prie šio altoriaus. Palaimintasis Jurgis nešė sunkų jungą. Jis buvo Vilniaus vyskupas, buvo apaštalinis vizitatorius Lietuvoje. Jam teko milžiniška atsakomybė. Kai kurie žmonės jo nekentė, kai kurie jo nesuprato. Savo „Užrašuose“ palaimintasis Jurgis meldė: „Duok, Viešpatie, kad aš būčiau Tavo Bažnyčioje nelyginant ta mazgotė, puodkelė, kuria viską valo“, siekė tyrumo ir tvarkos Dievo namuose.

Šiandien dėkojame. Palaimintasis Jurgis mums rodo tiesą: Kristaus jungas yra saldus, kai nešamas su meile. Šios malonės nėra magiški triukai. Jos kyla iš palaimintojo vienybės su Kristumi. Jis buvo susivienijęs su švelniuoju ir nuolankiuoju Viešpačiu.

Broliai ir seserys, pažvelkime į relikvijas. Palaimintasis yra čia. Jis girdi mūsų padėką. Dievas duoda mums šventuosius kaip pavyzdžius. Dievas taip pat duoda juos, kad jie už mus melstųsi. Palaimintasis Jurgis yra galingas užtarėjas. Noriu jums papasakoti apie vieną malonę. Ją patyrė moteris iš Lietuvos. Štai ką ji rašo:

„Liudiju apie stebuklingą išgydymą. Tai įvyko per palaimintąjį Jurgį Matulaitį. 2015 m. vasario mėnesį buvau šv. Mišiose. Pajutau keistą kvapą. Iš mano dešinės ausies pradėjo tekėti skystis. Skausmo nejaučiau. Tačiau skystis ėmė kauptis. Klausa pablogėjo. Mano šeimos gydytoja nusiuntė mane pas specialistą. Ausyje aptiko bakteriją. Išrašė antibiotikų. Vartojau vaistus. Klausa iš dalies sugrįžo. Maniau, kad pasveikau. Po mėnesio simptomai sugrįžo. Tąkart jaučiausi, lyg kas man plaktuku smūgiuotų į ausį. Tai truko keletą dienų. Iš ausies vėl ėmė tekėti skystis. Klausa labai pablogėjo. Vėl nuėjau pas specialistą. Problemos kartojosi kas kelis mėnesius. Laikiausi visų gydytojo nurodymų. Tačiau problemos nesiliovė. Nuėjau pas kitą specialistą. Labai patyrusį. Jis atlieka operacijas Lietuvoje ir užsienyje. Naudodamas moderniausią įrangą, jis nustatė problemą ir paskyrė gydymą. Problema vis tiek kartojosi. Galiausiai gydytojas nusprendė atlikti operaciją. Buvo aišku, kad vien vaistais to išgydyti nepavyks. Laukiau su nerimu ir viltimi. Man buvo atlikti visi priešoperaciniai tyrimai. Tada įvyko stebuklas. Dieną prieš operaciją mane aplankė dukterėčia. Su ja atvyko jos sūnus. Jis tuo metu studijavo kunigų seminarijoje. Jis atsivežė palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslėlį. Jame buvo antrojo laipsnio relikvija. Jis jautė, kad man reikia pagalbos. Aš pajutau begalinį džiaugsmą. Bučiavau ir glosčiau paveikslėlį. Paprašiau palaimintojo Jurgio užtarimo. Paprašiau, kad pasveikčiau. Džiaugsmas buvo nepamirštamas. Ir staiga aš pradėjau girdėti. Nuo tos dienos mano ausys yra sveikos. Dabar girdžiu labai gerai. Supratau, kad man padėjo palaimintasis Jurgis. Jis išgelbėjo mane nuo operacijos. Jis stebuklingai mane išgydė. Į ligoninę nevažiavau. Dėkoju Dievui ir palaimintajam Jurgiui.“

Dievas nori mums padėti per šventuosius. Tai išpažįstame kaskart, kalbėdami tikėjimo išpažinimą. Sakome: „Tikiu šventųjų bendravimą.“ Tai reiškia, kad šventieji ateina mums į pagalbą. Jie padeda, kai mums to reikia. Raginu jus kreiptis į palaimintąjį Jurgį.

Tegul šis pamokslas neliks tik žodžiai, tegul jis taps gilios maldos pradžia. Dėkokite už palaimintąjį Jurgį, dėkokite už marijonus, dėkokite už kiekvieną mažą malonę. Kai kurios malonės žinomos tik jums, bet jos išgelbėjo jūsų širdį. Telydi mus palaimintojo šūkis: „Nugalėk blogį gerumu.“ Tegul mūsų gyvenimas tampa gyva padėka, tegul būsime tokie kaip palaimintasis Jurgis. Palaimintasis Jurgi, melski už mus.

Pamokslas sakytas pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose Marijampolėje 2026 m. liepos 5 d. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje